„Efatá!“, tai yra: „Atsiverk!“ Mk 7, 34b
« 2017 » | « Gruodis »
Pr A T K P Š S
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Įvyko

Paskelbta: 2017-01-09

Vyko seminaras „Giesmių giesmė. Biblinės meilės lyrikos įžvalgos apie žmogaus asmens tikrovę“.

Vyko seminaras „Giesmių giesmė. Biblinės meilės lyrikos įžvalgos apie žmogaus asmens tikrovę“.

   Seminaras „Giesmių giesmė. Biblinės meilės lyrikos įžvalgos apie žmogaus asmens tikrovę“ Vilkaviškio vyskupijos tikybos mokytojams

   2013 metais „Katalikų pasaulio leidinių“ išleista Peter Kreeft knyga „Trys gyvenimo filosofijos“ tikybos mokytojams šiek tiek praskleidė Giesmių giesmės grožį ir prasmę. Tačiau ši biblinė Meilės knyga visada kėlė labai daug klausimų, pažeriančių dar daugiau atsakymų. Skaitydami šį Išminties literatūrai priskiriamą kūrinį, negalime nepastebėti ir žmogiškosios meilės idealų, santuokinio gyvenimo šventumo, ir abipusės Dievo bei Jo Tautos meilės.
   „Kaip šį kūrinį reikėtų pristatyti vyresniųjų klasių mokiniams? O kaip jį suprasti patiems? Ar šiame kūrinyje gali derėti ir žmogiškoji ir Dieviškoji meilė? Jei taip, tai kaip atrasti tas sąsajas? Biblinė meilės lyrika ir žmogiškoji asmens tikrovė – kas tai?“ Šių biblinės teologijos daktarės Ingridos Gudauskienės klausimų apsuptyje sausio 6 dieną pasidėjo seminaras „Giesmių giesmė. Biblinės meilės lyrikos įžvalgos apie žmogaus asmens tikrovę“ Vilkaviškio vyskupijos tikybos mokytojams.
     Giesmių giesmės knygos pristatymą lektorė „sukarpė“ į tris dalis. Įvadinėje dalyje dr. Ingrida Gudauskienė pateikė knygos “pasą” ir  Giesmių giesmę egzegezės istorijoje: mitinį-kultinį, alegorinį ir pažodinį aiškinimą. Pamažu vėrėsi vis akivaizdesnis suvokimas, kad „šią meilės istoriją reikia interpretuoti dviem lygmenimis – dievišku ir žmogišku“ (Peter Kreeft, Trys gyvenimo filosofijos, 108). Bene originaliausia dr. Ingridos idėja - siūlymas susintetinti Gg žinią 4D struktūroje: Dievas, Dialogas, Drama ir Dinamika.
   Antrajame susitikime buvo prisiliesta prie filologinių Giesmių giesmės ypatumų ir jos įvaizdžių sistemos bei galimybės suaktualinti archajiškus vaizdinius. Šioje dalyje dar kartą visus nustebino meilės žodyno turtingumas, pozityvumas, įvardžių „aš/tu“ vartojimas sąveikoje, pastangos santykiuose vertė, įvaizdžių vartojimas, pojūčių įtraukimas. Susitikimo pabaigoje vyko tikrų tikriausias apsikeitimas idėjomis bei įžvalgomis, padėjusiomis atrasti naujus įvaizdžių kvalifikavimo kriterijus.
   Baigiamajame susitikime „Giesmių giesmė santykyje su bibline tradicija: išgelbėjimo istorijos dinamika asmenų meilėje“ lektorė paragino atidžiau įsiklausyti į žodžius „Kelkis, mano meile, mano gražioji, eikš“ (Gg 2,10). „Eikš“ imperatyvas sutampa su Pr 12,1: Dievo raginimu Abraomui. „Tai raginimas palikti tai, ką Abraomas mano turįs, kas priklauso jam, ir pereiti į kitą kelio lygmenį, kur žvilgsnį į tikrovę lemia „aš tau parodysiu“ matmuo.“ (dr. I. Gudauskienė)
Nepastebimai pralėkusi paskutinė mokinių atostogų diena visus seminaro dalyvius apdovanojo naujomis idėjomis, praturtino įvairiapusiu žvilgsniu į vieną Išminties literatūros knygą. Esame nuoširdžiai dėkingi biblinės teologijos daktarei Ingridai Gudauskienei, kuri jau antrus metus iš eilės Vilkaviškio vyskupijos tikybos mokytojus profesionaliai „vedžioja“ Šventojo Rašto puslapiais.

   Vilkaviškio vyskupijos Katechetikos centro metodininkė Vilma Balandienė